Asociacija Klaipėdos Regionas (AKR) yra lyderiaujanti regioninė ne pelno siekianti organizacija Lietuvoje. Jos veikla vienija savivaldybių darbą, skatina bendradarbiavimą ir pristato teritorijos galimybes tarptautiniu lygmeniu. AKR kuriamas poveikis yra vertinamas nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis. Tačiau organizacija identifikavo poreikį peržvelgti veiklas didesniam efektyvumui pasiekti.

Susisteminus AKR tiesiogines ir netiesiogines veiklas išryškėjo poreikis iš naujo identifikuoti jų pobūdį ir kiekį. Tiesioginė priklausomybė nuo suinteresuotų šalių lūkesčių formavo darbo kultūrą, kurioje itin didelę laiko dalį sudarė skirtingų poreikių valdymas. Tai ženkliai mažino darbo efektyvumą.

Žmogiškųjų mokslų metodai ir teorijos suteikia galimybes tyrėjams suprasti organizacijos veikimą iš jos perspektyvos konkrečioje situacijoje.

Žvelgiant iš organizacijos perspektyvos ir matant kokie principai daro įtaką pokyčiams pasaulyje, reiškia derinti du žinojimus: kylantį iš pačios organizacijos vidaus ir ateinantį iš išorės. Šis buvimas iš esmės susidaro iš penkių atskaitos taškų:

/ organizacija kaip į tikslą orientuota gentis;
/ žmonės kaip biologinės ir socialinės aplinkos apspręstos būtybės;
/ įrankiai kaip procesus lemiančios technologijos;
/ sritis kaip rinkos ekosistema;
/ netikėtos praktikos kaip unikalios praktikos.

Mūsų komanda atlikto giluminius interviu su AKR nariais esmės atskleidimui, remiantis šiais atskaitos taškais. Tapo aišku, jog nepaisant resursų trūkumo organizacija dirbo greitu tempu ir pasiekė itin gerų rezultatų. Tačiau suinteresuotosios šalys negebėjo įvertinti atliktų darbų kokybės. Situacija buvo nestandartinė dėl jos dvilypumo: reikėjo atrasti modelį, kuriuo remiantis AKR gali realizuoti savo identitetą, o suinteresuotosios šalys suprasti veikimo vertę.

Situacijos kompleksiškumas buvo išskaidytas į dvi ašis:
koks yra AKR identitetas ir kur slypi jo potencialas;
kodėl suinteresuotosios šalys negeba identifikuoti vertės.

Po išsamaus situacijos tyrimo paaiškėjo poreikis transformuoti esamą perspektyvą, iš kurios yra priimami sprendimai. Status quo leido suinteresuotoms šalims būti apdovanotoms nepaisant jų indėlio į bendrą asociacijos darbą. Esama struktūra suteikė galimybes įsišaknyti neveiksnumui. Regiono vystymas tapo atsietas nuo narių tiesioginio darbo. Mes rekomendavome pradėti pokytį nuo lingvistikos - pakeičiant daiktavardžiu grįstą į veiksmažodžiu apibrėžtą modelį. Tokiu būdu aktyvus regiono vystymas reiškia buvimą regioniška savivaldybe ar organizacija. Priklausomybė konkrečiai teritorijai tampa antraeiliu veiksniu. Todėl suinteresuotosios šalys tampa vertinamos pagal jų indėlį į regioniškumą. Nebėra a priori galimybės būti regione.

AKR analizė buvo atlikta jungiant kelis sociologinius metodus tam, kad būtų identifikuotos paslaugos, kurios integraliai rezonuoja su prieš tai minėtu suinteresuotųjų šalių elgesio pokyčiu. AKR kuria aiškią pridėtinę vertę sujungdama skirtingas suinteresuotąsias šalis regioniniu, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis. AKR vaidina esminį vaidmenį fasilituojant dialogą tarp suinteresuotųjų šalių, suinteresuotųjų šalių ir svarbių temų, suinteresuotųjų šalių ir globalių tendencijų.

Suinteresuotųjų šalių buvimas aktyviais asociacijos nariais ir tikslingas darbas bendrų (ir tuo pačiu individualių) tikslų link reiškia tvarų vystymąsi bei atsparumą augant. Kai AKR stengiasi būti geriausia įmanoma platforma suinteresuotoms šalims veikti - visos priemonės kuria pridėtinę vertę. Ši transformacija įgalina AKR prasmingai dirbti, o suinteresuotoms šalims formuoti gerovę regione.