Čia ir slypėjo problema, kurią mūsų komanda buvo pakviesta išspręsti. Miesto planuotojai rinko ir analizavo duomenis, kuriuose galimai slypėjo atsakymai į itin svarbius, miesto judumo problemą sprendžiančius klausimus. Deja, pastarieji viso labo leido žengti vieną menką žingsnį į priekį. Tai toli gražu nebuvo panašu į galutinį atsakymą. Visi suprato gilesnio konteksto poreikį, kuris padėtų informatyviau interpretuoti turimus skaitinius duomenis.

Duomenų analizės tendencijos ryškiai indikavo akivaizdžias tiesas, tokias kaip: žmonių kasrytinis judėjimas link kvartalų, kuriose jie dirba, kur mokosi jų vaikai, o vakare - kelionės į tankiau apgyvendintus, gyvenamuosius rajonus. Taip pat duomenys aiškiai iliustravo nuolatinius kamščius , besitelkiančius aplink netoliese esančius transporto mazgus. Mūsų uždavinys buvo išsiaiškinti: koks yra pagrindinis žmogaus tikslas, važiuojant į darbą ir atgal? Ar jie visi galvoja apie tuos pačius dalykus? Ar jų nuotaika perteikia tas pačias emocijas? Ir ką tai gali pasakyti apie turimus duomenis?
Taikomoji etnografija bei konteksto žemėlapiai atskleidė itin svarbius aspektus, kurie vėlesniame etape buvo paversti į kategorijas nusakančias pagrindinius žmonių judėjimo mieste aspektus.

„Greitas, netrukdyti, pritraukti”,- šie bei kiti požiūriai bei elgesio režimai buvo išsakyti žmonių, kasdien keliaujančių į darbą. Tuo tarpu „atsipalaidavęs/-usi, kalbus bei minkštas” buvo žodžiai, perteikiantys darbo dieną baigusių žmonių kultūrą.

Vėlesniame etape įvykdėme dar vien ą, šį kartą į ateitį nukreiptą tendencijų analizę, kuri nagrinėjo sėkmės atvejus bei aprūpino savivaldybės narius gilesniu kontekstu bei situacijos supratimu. Pastaroji padėjo įvardyti „minkštas” priemones ir pilotinius projektus, įgyvendinančius darnų judumą mieste bei kokybiškas ateities keliones.