Miestuose dažnai rasime įvairių apleistų, nenaudojamų ar naudojamų nekokybiškai erdvių. Viena iš tokių erdvių Vilniuje – Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia, kuri sovietmečiu buvo paversta maisto sandėliu, jos vidinė erdvė suskirstyta perdangomis, sukuriant du papildomus aukštus per visą pastato plotį. Po sovietmečio bažnyčia liko apleista ir stovėjo nejudinama 25 metus.
Paradoksalu tai, kad bažnyčia stovi pačioje Vilniaus senamiesčio širdyje, judrioje gatvėje, tačiau niekas šios erdvės nepergalvojo, nesiėmė sukurti jai naujos paskirties ir atgaivinti. Permąstymas nusistovėjusių dalykų yra sunkus. Tiesa, buvo kelios grass root iniciatyvos, tačiau nors ir sulaukusios žmonių susidomėjimo, šios iniciatyvos nepersikėlė į strateginį lygmenį, nes neatsirado dialogas tarp skirtingų suinteresuotųjų šalių.

Tai iškart padėjo pajudėti iš sąstingio, nes visi sektoriai ne tik pamatė savo rolę, bet ir savo įsipareigojimus. Pradėjus darbus su atstovais iš kiekvieno sektoriaus, plėtėme savo partnerių lauką, kviesdami juos į susitikimus, išklausydami ir siūlydami. Taip kūrėsi bendra vizija ir strategija, kuri buvo sukurta kartu (angl. co-created).

Šiuo metu erdvė yra puikiai žinoma įvairioms bendruomenėms, sektoriams ir miesto svečiams. Visai aplinkinei erdvei yra kuriama įveiklinimo strategija, apimant šalia esančius pastatus ir jų savininkus (privatūs butai, universitetas, valstybės turto objektai, mokyklos, verslai).

Panos Georgiou nuotraukos