Sėkminga karjera yra formuojama pasitelkiant vadinamąsias „minkštąją“ ir „kietąją“ infrastruktūras. Minkštoji infrastruktūra – tokia, kuri padeda menininkui įgyti reikalingų kompetencijų, kelti savo kvalifikaciją, savo produkcijos kokybę. Kietoji infrastruktūra – tai visos fizinės erdvės, suteikiančios galimybes menininkų tobulėjimui, leidžiančios eksponuoti, viešinti savo meno kūrinius, dirbti ir pan. Minkštoji ir kietoji infrastruktūros dažnai susijungia meno rezidencijose – būtent jos suteikia galimybes menininkams kelti profesinę kvalifikaciją, įsitinklinti, plėsti savo darbų ir mąstymo diapazoną, kartu sukurdamos erdvę ir laiką kūrybai.

Meno rezidencijos skiriasi savo pobūdžiu, tikslais, meno sritimis, tiksline auditorija ir kitais aspektais, tačiau vienas iš bendriausių vardiklių – tai, kad jos sudaro sąlygas menininkų mobilumui ir leidžia jiems tam tikrą laiką užsiimti kūryba ne savo gyvenamojoje, o kitoje alternatyvioje erdvėje. Jos gali būti ir virtualios.
Interpretuojant įvairius duomenis, per kuriuos meno rezidencijos daro poveikį menininkams ir aplinkai, mūsų komanda identifikavo vertes, kurias būtina integruoti į tolimesnę meno rezidencijų raidą ir monitoringą.

Poveikis menininkui labiausiai reiškiasi per:
/ priemones ir erdvę kurti;
/ menininkų įsitinklinimą, telkimosi procesų skatinimą;
/ sujungiamą vietinę ir globalią perspektyvą;
/ kūrybinę sklaidą ir žinomumo gerinimą.

Poveikis aplinkai labiausiai juntamas:
/ teigiamu poveikiu vietos bendruomenei;
/ prisidėjimu prie vietos vystymosi.

Rezultatyvumo kiekybiniai kriterijai turi būti papildyti kokybiniais matais: atrankos skaidrumo vertinimas (aiški procedūra, kaip atrenkami rezidentai), užmegztos partnerystės, bendruomenės apklausos apie rezidencijų poveikį vietai, apklausos apie rezidentų poreikius ir jų lūkesčių išpildymą, ilgalaikė rezidentų karjeros stebėsena.

Vadovaujantis tyrimu, sukūrėme siūlymą pakeisti rezidencijų finansavimą, nes, aplikuojant tiek pradedančioms mažoms iniciatyvoms, tiek rezidencijų veikla kartais užsiimančioms įsitvirtinusioms organizacijoms, tiek nuosekliai veikiančioms stiprioms rezidencijoms, visos šios skirtingo lygio, poreikių bei skirtingų tikslų siekiančios organizacijos atsiduria toje pačioje vertinimo kategorijoje.

Finansavimas turėtų skilti į dvi kryptis: Pirmoji – naujų meno rezidencijų iniciatyvų finansavimas (1). Šis finansavimas turėtų orientuotis į naujas iniciatyvas ir finansuoti tokias veiklas kaip rezidencijos programos parengimas, kuratoriaus pasamdymas / suradimas, stažuotės, mokymai, meno rezidencijos koncepcijos parengimas, pilotinių meno rezidencijų (angl. proof of concept) įgyvendinimas ir pan. Antroji programa (2) turėtų finansuoti tęstines meno rezidencijų veiklas. Veiklų kokybiškumas ir apgalvotas procesas turėtų būti prioretizuojamas lyginant su naujumu.
Taip pat įdomu tai, kad Lietuvoje galėtų būti stipriau plėtojamos lietuvių menininkų rezidencinės galimybės, nes Lietuvos kultūros tarybos Stipendijų programa nėra matoma kaip galimybė finansuotis rezidencines veiklas.

Visą tyrimą su santrauka ir infografiku galite rasti čia: https://www.kulturostyrimai.lt/uncategorized/meno-rezidenciju-poveikio-vertinimas.

Nuotrauka Ahmad Odeh.