Kiekviena valstybė remiasi keliais esminiais strateginiais dokumentais. Vieni jų yra nekintantys (kaip Konstitucija), kiti - pastoviai atnaujinami ilgalaikiai projektai. LR teritorijos bendrasis planas (LRBP) priskiriamas pastarajai kategorijai. Jo tikslas yra sistemiškai užtikrinti visų šalies strategijų erdvinį integralumą.

LR teritorijos bendrojo plano tikslas – nustatyti šalies teritorijos erdvinio vystymo kryptis, naudojimo ir apsaugos prioritetus. Šio projekto svarbą pažymi tai, kad dabartinė Vyriausybė jį įtraukė į Strateginių projektų portfelį, kuriame – prioritetiniai visų ministerijų darbai.

Bendrasis Lietuvos planas, tikimasi, taps pagrindiniu šalies vystymosi dokumentu, kurio suformuluoti sprendiniai galios iki 2030 metų, o pasiūlyta vizija – net iki 2050 metų.

Sprendiniai yra ypač svarbūs ir siekiant Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslų, mat šiems pasiekti kiekviena šalis turi pati numatyti tam tikras priemones.

LR teritorijos bendrojo plano rengimo proceso tikslas – išanalizuoti, įvertinti, išdiskutuoti, aptarti su suinteresuotomis grupėmis ir pasiūlyti bendrą ir integralią šalies teritorijos erdvinio, aplinkosauginio, socialinio ir ekonominio vystymo viziją, suformuoti naudojimo ir apsaugos prioritetus ir kryptis, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis, remiantis tarptautinėmis rekomendacijomis ir gerąja Europos Sąjungos šalių integralaus planavimo praktika.

Dokumento svarba ir dydis reikalauja skirtingų sričių išmanymo. Todėl kiekviena sritis yra analizuojama atitinkamų ekspertų.

Kultūros supratimą tiksliau identifikuoja subjektyvios patirtys nei objektyvūs faktai. Todėl kultūrą tirti reikiai remiantis bendrosiomis srities praktikomis ir elgesio tendencijomis, nepamirštant poveikio matavimo būtinybės. Ši perspektyva leidžia kokybiškiau integruoti kultūros apibrėžimą į bendrąjį dokumentą ir, kas svarbiausia, efektyviai taikyti matavimo metodus.

Kartu su ekonomine gerove, socialiniu teisingumu, aplinkos tvarumu, kultūra yra ketvirtasis darnaus vystymosi ramstis. Ji atsakinga už kūrybiškumo skatinimą ir pridėtinės vertės valstybėje kūrimą. Kultūros formavimas priklauso nuo aktyvių suinteresuotųjų šalių įsitraukimo. Todėl analizuojant srities kuriamą poveikį, būtina įvertinti veikiančių organizacinių išteklių ir sukuriamos pridėtinės vertės santykį. Norint tvariai vystyti kultūrą yra būtina adekvačiai transformuoti šalies infrastruktūrą taip, kad ji atitiktų vietos poreikius ir išnaudotų esamą potencialą regionuose. Šiuo metu Lietuvoje tik 34% organizacijų, veikiančių kultūros sektoriuje, išgyvena pirmus metus. Tai nurodo į itin prastą aplinką kurti ir vystytis darniai.

Interpretuojant įvairius duomenis, per kuriuos kultūra pasireiškia šalies gyvenime, mūsų komanda identifikavo vertes, kurias būtina integruoti į tolimesnę kultūros raidą ir monitoringą:
didžiavimasis šalies tapatybe;
dalyvavimas savanorystėje ir pilietiškume;
priklausymo bendruomenei svarba;
pasitikėjimas (kitais).

Tyrimas parodė, kad esminė ašis aktualizuojant esamą potencialą kūrybiškume ir kuriant daugiau pridėtinės vertės šaliai slypi regiono suinteresuotųjų šalių bendradarbiavime. Organizacijos turi dalintis funkcinėmis atsakomybėmis ir nedubliuoti veiklų. Veikiant pagal tokį modelį formuojamas savitarpiškumas koncentruojantis sprendimo priėmimo procesą regionuose. Decentralizacija valstybiniu mastu atliepia sąmoningą ir efektyvią „iš apačios į viršų“ valdymo metodiką ir veda arčiau gerovės šalies principo.

Mūsų komanda toliau dirba rengiant konkretizuotus LRBP sprendinius iki 2030 m.

Daugiau apie LRBP2030: https://bit.ly/xwhy_LRBP2030